Kas sukelia?
Ką dažniausiai puola?
Šis sukėlėjas užkrečia agurkus, melionus ir kitus moliūginių šeimos augalus.
Kaip atrodo ir ką daro?
Liga plinta ant lapų, gali pažeisti ir stiebus. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda šviesiai žalsvos dėmės, kurios vėliau nuruduoja. Dėmės kampuotos formos, apribotos lapo gyslų, kartais atrodo lyg mozaika. Vėliau, dėmėms susiliejus, lapai nudžiūsta. Drėgnu oru apatinėje lapų pusėje susidaro pilkšvai violetinės apnašos – grybo sporos. Jas oro srovės perneša ant kitų augalų lapų (lauke sporos pernešamos dideliais atstumais). Panašūs ligos simptomai ir ant stiebų. Esant palankioms sąlygoms, augalai užsikrečia per trumpą laiką ir liga išplinta masiškai, kyla ligos epidemija – per kelias dienas gali žūti dideli agurkų plotai. Sudžiūvus lapams, agurkai nedera. Ligai išplitus ankstyvaisiais agurkų augimo tarpsniais, gali būti labai dideli derliaus nuostoliai.
Kada pasireiškia ir
plinta, kokios sąlygos palankios?
Palankios sąlygos susidaro, kai drėgmė ant agurkų lapų išsilaiko 6–12 valandų, susidaro gausi rasa, ilgai laikosi rūkas, vyrauja vėsios ir drėgnos naktys (temperatūra +10–12 arba +15–16°C). Liga sparčiau plinta blogai vėdinamuose šiltnamiuose, kurie įrengti pavėsingose, vėjo neperpučiamose vietose, arti vandens telkinių.
Kaip sumažinti žalą (kokiomis priemonėmis ir kada naudoti)?
Auginti mažiau jautrių ligai veislių agurkus. Kadangi grybas nežiemoja augalų liekanose, ligos plitimui neturi reikšmės augalų rotacija. Apsaugai nuo netikrosios miltligės rekomenduojama naudoti fungicidus ar alternatyvias priemones, ypač jei sąlygos ligai plisti yra palankios.
Ligos sprendimo būdus rasite čia: AGURKŲ PRIEŽIŪRA
