Kas sukelia?
Amarai: persikiniai, paprastieji bulviniai, šunobeliniai, agurkiniai, didieji bulviniai ir kt. (Myzus persicae, Macrosiphum euphorbiae, Aphis nasturtii, Aphis gossypii, Aulacorthum solani)
Ką dažniausiai puola?
Amarai kenkia daugeliui šiltadaržiuose auginamų daržovių, vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų.
Kaip atrodo ir ką daro?
Amarai labai smulkūs, apie 0,5–5 mm gležni vabzdžiai. Gyvena didelėmis kolonijomis ant lapų ir nesumedėjusių ūglių. Kūno forma įvairi: apskrita, kiaušiniška, kriaušiška. Amarai maitinasi čiulpdami augalų sultis. Amarų apnikti lapai susiraukšlėja ir susisuka. Platina virusines ligas. Persikiniai amarai iš pradžių būna gelsvi, o paskui - tamsiai žali, todėl sunkiau pastebimi.
Kada pasireiškia ir plinta, kokios sąlygos palankios?
Patelės veda gyvas jaunikles. Amarams plisti palankus šiltas, pakankamai drėgnas, be smarkaus lietaus oras. Žiemoja kiaušinėliai ant įvairių augalų.
Kaip sumažinti žalą (kokiomis priemonėmis ir kada naudoti)?
Lauke, ypač šiltnamių teritorijoje, naikinti piktžoles. Pastebėjus pirmuosius amarų židinius, augalus purkšti registruotais insekticidais, ar taikyti kitus rekomenduojamus natūralios biologinės kontrolės būdus kaip naudingieji vabzdžiai. Amarai ir skruzdės yra labai susiję, todėl kovojant su amarais, rekomenduojame karti kontroliuoti skruzdes, jei tokios yra prie esančių amarų židinių.
Kaip kovoti su šiais kenkėjais, sprendimo būdus rasite AUGALŲ PRIEŽIŪRA
