Dygliavaisis virkštenis
Upių pakrantėse dažnai sudaro labai tankius stiebų rezginius virš karklų krūmų ar kitų pakrančių augalų. Todėl vietiniai augalai neatlaiko konkurencijos dėl šviesos ir daugelis jų sunyksta, bendrijos ima degraduoti, jose smarkiai sumažėja ne tik augalų, bet ir kitų organizmų biologinė įvairovė. Gausiai dygliavaisių virkštenių prižėlusios upių pakrantės tampa beveik nepraeinamos. Dygliavaisių virkštenių gausumą geriausiai reguliuoti išraunant jaunus augalus. Nedideliuose plotuose kontroliuoti ir naikinti šiuos augalus galima žydėjimo pradžioje nuraunant arba kuo arčiau žemės nupjaunant stiebus. Net ir nesurinkti stiebai sudžiūsta ir nesubrandina sėklų, o iš likusios apatinės stiebo dalies dygliavaisiai virkšteniai dažniausiai nespėja atželti, pražydėti arba subrandinti sėklų. Jeigu augalai naikinami jau užsimezgus vaisiams, jų stiebus būtina surinkti ir sunaikinti. Draudžiama šią invazinę rūšį auginti, dauginti, sodinti ar kitaip naudoti jos gyvybingas dalis.
