Kas sukelia?
Moliūginis amaras (Aphis gossyppi)
Ką dažniausiai puola?
Moliūginis amaras pažeidžia agurkus ir moliūgus lauke ir šiltnamiuose. Rečiau jis randamas ant morkų, krapų, pupelių ir kitų kultūrinių augalų. Maitinasi ir piktžolių sultimis.
Kaip atrodo ir ką daro?
Suaugėliai būna besparniai ir sparnuoti. Besparniai individai 1,2–2,1 mm ilgio, ovalo formos, labai įvairios spalvos – geltoni, žali, tamsiai žali, beveik juodi. Sifonai juodi, uodegėlė pirštiška, prie pamato įsmaugta. Antenos trumpesnės už kūną. Sparnuoti amarai 1,2–1,9 mm ilgio, jų galva ir krūtinė juoda, pilvelis geltonas arba žalias, su tamsiomis dėmelėmis. Jaunos lervos šviesiai žalsvos, vyresnės – gelsvai žalios. Pirmos generacijos amarai visi besparniai, vėliau pasirodo ir sparnuotos patelės, kurios nuskrenda į kitus pasėlius ir duoda pradžią naujiems amarų židiniams.
Siurbia lapų, ūglių, žiedų ir vaisių užuomazgų sultis. Pažeistų augalų lapai susiraukšlėja, ūgliai iškrypsta, žiedai ir vaisių užuomazgos nubyra. Amarai išskiria daug lipnių išskyrų, kurios užteršia augalų paviršių ir sudaro sąlygas suodligei plisti. Kenkia suaugę amarai ir lervos.
Kada pasireiškia ir plinta, kokios sąlygos palankios?
Patelės gyvavedės, vidutinis jų vislumas 25–60 lervų. Pavasarį šis kenkėjas pradeda daugintis, kai oro temperatūra pakyla iki +12°C. Iš pradžių jis gyvena ant piktžolių, vėliau nuskrenda ant kultūrinių augalų. Lietuvoje moliūginis amaras kenkia lauke tik antroje vasaros pusėje – liepos-rugpjūčio mėn. Palankiausias jam šiltas, bet ne per daug sausas oras. Žiemoja moliūginio amaro lervos ir nimfos ant piktžolių.
Kaip sumažinti žalą (kokiomis priemonėmis ir kada naudoti)?
Apsaugos priemonės. Lauke, ypač šiltnamių teritorijoje, naikinti piktžoles. Pastebėjus pirmuosius amarų židinius, augalus purkšti registruotais insekticidais, ar taikyti kitus rekomenduojamus natūralios biologinės kontrolės būdus kaip naudingieji vabzdžiai.
Kaip kovoti su šiais vabzdžiais, sprendimo būdus rasite čia: DARŽOVIŲ PRIEŽIŪRA
