Muilinė guboja
Kopose sudaro tankius sąžalynus, todėl pasikeičia bendrijų struktūra, pakinta smėlynams būdingų samanų danga. Muilinės gubojos sutvirtina vėjo pustomas kopas, todėl labai sumažėja retiems augalams, galintiems augti tik pustomame smėlyje, tinkamų buveinių plotai. Susidariusiuose sąžalynuose taip pat nelieka vietos kitiems atviruose smėlynuose ir judriame smėlyje gyvenantiems organizmams. Siekiant išvengti plitimo, peržydėjusius augalus reikia nupjauti ir žiedynus sunaikinti, kol dar nesunokusios sėklos. Puokštėms naudotus augalus geriausia sudeginti. Kur įsikūrusios muilinės gubojos, jas kontroliuoti galima pjaunant žolę. Pirmą kartą žolę reikia pjauti muilinėms gubojoms pradėjus žydėti, maždaug liepos pradžioje, antrą kartą – maždaug po pusantro mėnesio. Įprastas žolės pjovimas gubojų nesunaikina, bet sustabdo jų plitimą. Dažnai šienaujamose pievose ir giliai ariamuose laukuose muilinės gubojos sunyksta. Geriausių rezultatų pasiekiama, kai augalas išraunamas pakirtus šaknis 20–30 cm gylyje. Muilines gubojas draudžiama auginti, dauginti ar kitaip naudoti jos gyvybingas dalis.
