Kas sukelia?
Pavojingiausiais laikomi dirvinis (Agriolimax agrestis), tinklinis (Deroceras reticulatum) ir judrusis (Deroceras laeve) šliužai.
Ką dažniausiai puola?
Didelę žalą padaro ir bulvėms, morkoms, burokėliams, braškėms, dekoratyviniams augalams.
Kaip atrodo ir ką daro?
Šliužai yra pavojingesni augalams ir uogoms nei daugelis kitų kenkėjų. Jie apgraužia sultingas augalo dalis ir palieka skylėtus lapus, o kopūstų ar salotų lapus gali nugraužti iki gyslų. Pažeidžia tiek antžeminę, tiek požeminę augalų dalį.
Kada pasireiškia ir plinta, kokios sąlygos palankios?
Šliužai – nakties gyviai, kurie dienomis slepiasi, o naktį išlenda maitintis. Jie mėgsta drėgmę ir tankią augmeniją, tačiau nepakelia ilgalaikės sausros. Dėl to jiems ypač palankūs drėgni, lietingi orai.
Kaip sumažinti žalą (kokiomis priemonėmis ir kada naudoti)?
Atradus šliužų slėptuves – o jie mėgsta tūnoti po lapais, gyvatvorėse, krūmuose – galima bandyti juos sugauti rankomis arba gaudyklėmis. Dažnai apdirbant, purenant dirvą, reguliariai naikinant piktžoles šliužų galima išvengti ar bent žymiai sumažinti jų populiaciją. Veiksmingas kovos su šliužais būdas – drėgnų ir pelkėtų vietų sausinimas, sužėlusių piktžolių ir žolių šienavimas aplink pasėlius, ypač drėgnose vietose. Šliužai dauginasi dėdami į dirvą kiaušinėlius, iš kurių pavasarį išsirita lervos. Todėl rudenį patariama gerai suarti žemę – kiaušinėliai žus. Taip pat šliužų kontrolei rekomenduojame naudoti moliuskocidus.
Kaip kovoti su šiais kenkėjais, sprendimo būdus rasite AUGALŲ PRIEŽIŪRA
