Kas sukelia?
Spragšiai (Elateridae), vabalų (Coleoptera) būrio vabzdžių šeima. Lietuvoje randama apie 50 rūšių spragšių. Dažniausi kanapėtasis spragšis (Brachylacon murimus), juodasis spragšis (Athous niger).
Ką dažniausiai puola?
Daugumos rūšių lervos labai žalingos žemės ir miškų ūkiui, nes minta požeminėmis augalų dalimis, išėda sėklas. Kenkia bulvėms, runkeliams, javams ir kitiems augalams.
Kaip atrodo ir ką daro?
Suaugę spragšiai gyvena dirvos paviršiuje arba ant augalų, minta jų sultimis. Lervos ilgos, kietos, cilindriškos, geltonos spalvos. Jos minta augalų šaknimis, negyva mediena. Kūnas 2–50 mm ilgio, daugumos spragšių plokščias, siauras ir ilgas, juodos arba rudos spalvos. Antenos ilgos. Kojos trumpos. Priešnugarėlė su smailiomis ataugomis. Spragšiams būdingas spragsėjimas (padeda pabėgti nuo priešų).
Kada pasireiškia ir plinta, kokios sąlygos palankios?
Spragšiai mėgsta rūgščias dirvas. Lervų vystymasis dirvoje trunka 3–5 metus
Kaip sumažinti žalą (kokiomis priemonėmis ir kada naudoti)?
Naikinti piktžoles, ypač varpučius - mėgstamą spragšių, purenti dirvą. Rūgštesnes dirvas kalkinti. Spragšiai mėgsta rūgščias dirvas, todėl rūgščių dirvų kalkinimas, sumažina jų kiekį. Į labai užkrėstą žemę reikia kelerius metus sėti ankštinius augalus.
Kaip kovoti su šias kenkėjais, sprendimo būdus rasite DARŽOVIŲ PRIEŽIŪRA
