Vėlyvoji ieva
Buveinėse didėjant vėlyvųjų ievų tankumui, rūšių įvairovė sumažėja ne tik žolių ir samanų, bet ir krūmų bei medžių arduose. Vėlyvosios ievos slopina savaiminį vietinių medžių atsinaujinimą. Visose vėlyvųjų ievų dalyse yra ciano rūgšties, todėl jų nuokritos gali turėti įtakos įvairiems gyvūnams, yra užregistruota gyvulių apsinuodijimo atvejų. Augalai sparčiai dauginasi sėklomis ir plinta šakninėmis atžalomis. Vėlyvosios ievos vaisias minta paukščiai, taigi jų sėklos gali būti išnešiojamos labai dideliu atstumu nuo tėvinio augalo. Efektyviausiai naikinti cheminėmis priemonėmis. Į kamiene išgręžtas skyles įšvirkščiamas skystas cheminis preparatas (rekomenduojama glifosato veikliosios medžiagos turintys preparatai, pvz.: TAIFUN B). Įšvirkštimui naudokite švirkštą sodo tirpalų dozavimui, kurį įsigysite čia: ŠVIRKŠTAS DOZAVIMUI. Medžiai ir krūmai turi būti kertami tik visiškai jiems nudžiūvus, nes kitu atveju iš kelmo ir šaknų brazde esančių pridėtinių ir miegančiųjų pumpurų išauga daug naujų ūglių. Draudžiama vėlyvąsias ievas sodinti miškuose ir želdynuose. Išnaikinus vėlyvąsias ievas, teritoriją reikėtų stebėti bent penkerius metus ir naikinti iš šaknų atželiančius bei iš sėklų augančius jaunus individus.
